Darbo dienos vakarą su Giedrium ir Agnium lėkėm į Telšius, kur rimti vyrai (su Henka ir Vitaliu priešaky) darė naktinę treniruotę ruošdamiesi Lietuvos naktiniam čempionatui. Tai kažkaip ir mus pakvietė, nors iki Dievo Krėslo miško – apie 100km mums nuo Klaipėdos. Continue reading
Po medaus mėnesio, kaip tikras orientacininkas, jau kitą dieną išskubėjau į mišką 
Jau ta graužatis, kad negalėjau sustartuoti sprinto čempionate Klaipėdos senamiesty praėjo, taigi gera nuotaika keliavom į Telšius, kur jau pernai esam bėgioję šiame Dievo krėslo miške. Oras nebuvo pasakiškas – lynojo, buvo šaltoka, ir dar trasa ~15km tikrai ne idealaus prabėgamumo miške! Tačiau nebijojau. Continue reading
Karštą vasaros dieną su kolegom klaipėdiečiais sugalvojom smagią išvyką į Žemaitiją. Vykom į Vembūtų miestelio šventę, kur be visų kitų atrakcijų, kažkaip buvo sugalvota ir orientavimosi sportas. Continue reading
Pernai pirmąkart patyręs, kas tai yra didžiausios OS estafetės, šiemet jau buvau užtikrintesnis. Žinojau kas kur ir kaip, galėjau įsivaizduot kas darosi miške naktį ir jau patekėjus saulei. Nors fizine forma neblizgėjau, gavau lengvesnį ketvirtą etapą, o savo OS technika (kuri, bėgant Skandinavijoj, manau labai svarbi) neabejojau.
Tie, kas nežino kas per velnias ta Jukola, trumpai apšviesiu. Tai renginys, kuriame sudalyvaut orientacininkui reiškia tą patį, ką ir musulmonui nuvykti į Meką. Tai didžiausios pasaulyje estafetės, kur dieną rungiasi virš 1000 moterų komandų (kiekviena sudaryta iš 4 etapų), ir virš 1500 vyrų komandų (iš 7 etapų) naktį. Naktinis bendras startas apie 23h būna įspūdingiausias reginys. Kai tiek žmonių apsiginklavę lempomis išbėga į mišką, būtina pamatyti gyvai. Jei neišeina, tuomet tiks ir internetiniai vaizdai: čia (2012) ir čia (2011). Dar pridursiu, kad naktys Suomijoj vasarą būna neilgos, o jei varžybos vyksta labiau į šiaurę, tai gali ir visą naktį šviesu būti. Todėl tik pirmi trys etapai dažniausiai bėga su lempom, kiti jau šviesoje. Daugumai skandinavų orientacininkų įveikti Jukolą yra garbės reikalas.
Po ilgos pertraukos, nenumaldomai artėjant sezonui, prisiruošiau labai rimtam darbui – sudėti kiek įmanoma daugiau trasų iš praėjusio sezono, kiek įmanoma parašyti daugiau prisiminimų iš miško ir kiek įmanoma geriau išanalizuoti klaidas. Taigi, išlaikant chronologiją, estafečių antrasis etapas! Continue reading
Gan rimtas kelias buvo savaitgalį vykti į LČ nuo Klaipėdos. Vidutinė trasa visada buvo mano mėgiama, ypač jei ji techniška su daug trumpų prabėgimų. Miškas atrodė pakankamai rimtas, ne visiškai baltas, žodžiu čempui buvau susikaupęs kaip tik galėjau, bet fizinė forma visdar nedavė ramybės. Continue reading
OS visiems dieninės varžybos buvo visiškos masinės – susirinko daug žmonių, visi kas kaip nori, taip startuoja. Atmosfera buvo daugiau kaip geros treniruotės, o ne tokių lenktynių, kaip naktinėse po Palangą. Gal dėlto ir nepavyko itin gerai susikaupti orientavimuisi. Continue reading
Šias varžybas pamenu kaip itin pagiringas. Atleiskit, bet tikrai nebuvau itin sportiškai nusiteikęs, kadangi prieš tai grįžau paryčiais iš The Prodigy koncerto, kur su kolega orientacininku Mantu smagiai pašėlom Deja, jis nebuvo nusiteikęs dalyvauti šiose varžybose, o aš maniau kad tikrai privalau subėgti. Continue reading
Nors šios varžybos ganėtinai pramoginės ir daugelis klaipėdiečių be entuziazmo apie jas kalba, tačiau aš, dalyvaudamas antrąkart bėgdamas naktį Palangoje patyriau nemažai azarto. Continue reading
Paskutinis pavasario turas vėlgi buvo žavus ir saulėtas – vėl kėlėmės keltu į Smiltynę. Gaila, kad žmonių vėlgi dalyvavo rekordiškai nedaug. Bet smagi trumpa trasa Kopgalio sprinto žemėlapyje, saulėtam ore – ir nuotaika puiki. Continue reading
